BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

ApieTai

Įrašai su tema 'Real facts of my life'

Po kiekvieno lietaus saulė ima šviesti skaisčiau.

parašė: elegantishkai · 2011-05-31 · Nėra komentarų

Ar žinot kada atsitinka patys geriausi dalykai? Kai visiškai nieko neplanuoji. Praeita savaitė buvo pilna įtampos, darbų ir visokių kitokių reikalų, nes aš vienuoliktokė, reikėjo pasveikint dvyliktokus su paskutiniu skambučiu, papuoš mokyklą, klases ir pan. Aišku, to streso gal ir nebūtų buvę tiek, jei ne mielosios auklėtojos, kurioms vis kas nors negerai ir vis ko nors per mažai. Bet šį kart ne apie tai.

Paskutinis skambutis praėjo tikrai gerai ir aš visa pavargus, miegojus vos kelias valandas nuskubėjau namo, nes reikėjo važiuot į treniruotes, kurių buvo dvi. Birželio 18 dieną vėl šokam, dienos jau beveik suskaičiuotos. Kas žinot, o kas ne, penktadienį Kaune vyko, toks geras renginys “Šokantis senamiestis”, kuriame po visų švenčių ir savų šokių turėjau dalyvauti ir aš. Skaičiuojant paskutinės treniruotės 20 minučių, dangus apsiniaukė ir pradėjo stipriai lyti. Kas dar labiau sugadino mano nuotaiką, nes nuo lietaus mano plaukai garbanojasi dvigubai stipriau. Bet tik nuvažiavus iki reikiamo taško lietus apstojo, oras pasidarė labai geras ir aš turėjau nuostabų laiką, apie kurį plačiau kol kas nepasakosiu.

Kaip jau ir minėjau patys geriausi momentai ateina visai netikėtai. ;}

Rodyk draugams

Temos: Real facts of my life

Ilgai nebus,jei nėra laimės.

parašė: elegantishkai · 2010-11-11 · Nėra komentarų

Ech,seniai jau čia berašiau.O tiek daug visko nutiko.

Kaip tik šiandien,bevartydama vieną iš banaliųjų žurnalų radau mintį,kuri puikiai atitinka mano dabartinę situaciją: “Jei nėra laimės,nieko ilgo ir nebus”.

Ir šį kart taip gera viską palikti ir pradėti iš naujo.Pastaruoju metu jaučiausi tarsi užspausta į kampą ir sunkiai bekvėpavau oru,kuriuo norėčiau kvėpuoti.

Nutrūko mano meilės gijos.Ir net negaliu pasakyti kaip tiksliai jaučiuosi.Ir pyktis,ir liūdesys ir nostalgija ir gaila,tačiau jokio jausmo,kuris spaustų širdį,kuris kankintų,kad pasirinkau ne tą kelią ir suklydau.Apskritai visas šis blogas ar bent jau dauguma jo buvo ir skirtas tai meilei,kurios jau nebėra.

Net negaliu pasakyti,kada nustojau mylėti.Tiesiog nustojau.

Dabar ir vėl esu arti savo svajonių,rūpintis kitais man patinka,tačiau,kai turi mažiau yra daug lengviau vieną dieną susikrauti lagaminus ir viską palikti.

Ir nei vieno iš jūsų aš nepamiršiu.Visiems rašysiu laiškus,atsakysiu kaip man sekasi,susitiksiu su visais jei bus galimybė tą padaryti.Tokia jau aš.Kaip ir sako garsusis Pitagoro kvadrato testas : mano misija padėti kitiems.Ir aš visiškai su tuo sutinku.Nes man malonu tai daryti,o ir savęs kitur nelabai įsivaizduočiau.

Galbūt kada nors mes dar susitiksime.Skirtingose stalo pusėse.Kai aš “gaudysiu” nusikaltėlius,galėsiu nešiotis pistoletą ir turėsiu cūciką,tokį protingą kaip Reksas.Aš tikiu tuo.Visada tikėjau.

Ir tai vienintelis dalykas,kodėl aš dar čia.Aš niekados nenustojau tikėti ir aš visada turėjau dėl ko gyventi.

Atsiprašau visų už kada nors padarytas skriaudas,suluošintus gyvenimus ir dar visokį velnią,kurį padaryti galiu tik aš.

Iki pasimatymo.

Su meile,G.

Rodyk draugams

Temos: Real facts of my life