BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

ApieTai

Po kiekvieno lietaus saulė ima šviesti skaisčiau.

parašė: elegantishkai · 2011-05-31 · Nėra komentarų

Ar žinot kada atsitinka patys geriausi dalykai? Kai visiškai nieko neplanuoji. Praeita savaitė buvo pilna įtampos, darbų ir visokių kitokių reikalų, nes aš vienuoliktokė, reikėjo pasveikint dvyliktokus su paskutiniu skambučiu, papuoš mokyklą, klases ir pan. Aišku, to streso gal ir nebūtų buvę tiek, jei ne mielosios auklėtojos, kurioms vis kas nors negerai ir vis ko nors per mažai. Bet šį kart ne apie tai.

Paskutinis skambutis praėjo tikrai gerai ir aš visa pavargus, miegojus vos kelias valandas nuskubėjau namo, nes reikėjo važiuot į treniruotes, kurių buvo dvi. Birželio 18 dieną vėl šokam, dienos jau beveik suskaičiuotos. Kas žinot, o kas ne, penktadienį Kaune vyko, toks geras renginys “Šokantis senamiestis”, kuriame po visų švenčių ir savų šokių turėjau dalyvauti ir aš. Skaičiuojant paskutinės treniruotės 20 minučių, dangus apsiniaukė ir pradėjo stipriai lyti. Kas dar labiau sugadino mano nuotaiką, nes nuo lietaus mano plaukai garbanojasi dvigubai stipriau. Bet tik nuvažiavus iki reikiamo taško lietus apstojo, oras pasidarė labai geras ir aš turėjau nuostabų laiką, apie kurį plačiau kol kas nepasakosiu.

Kaip jau ir minėjau patys geriausi momentai ateina visai netikėtai. ;}

Rodyk draugams

→ Nėra komentarųKategorijos: Real facts of my life
Temos: , , ,

Pirmosios šaltos žiemos dienos ir pirmieji geri darbai prieš Kalėdas.

parašė: elegantishkai · 2010-11-29 · Nėra komentarų

Jau trečiadienį,žiema oficialiai įsivyros mūsų gyvenimuose.Pamažu ir aš pradėjau laukti Kalėdų,vis dažniau pasvarstau apie dovanas mylimiems ir artimiems.

Bet šįkart mano mintys klajoja gyvūnų globos namuose.Gavau netikėtą pasiūlymą prisidėti prie gražios akcijos ir pagaminti pamestinukams paklotėlių.

Kadangi mano namuose nėra nei vieno siuvėjo ir pakankamai medžiagos vargu ar rasčiau planuoju aplankyti keletą second hand’ų ir rasti švelnios madžiagos,kad bent kiek primintų ir atstotų namučius,vėliau teks galvoti ko prikimšti,kaip susiūti ir apsiuvinėti.Gana malonūs rūpesčiai,padėti tiems,kurie sustiprėję kažkam padovanos savo meilę ir draugystę.Be to,dažniausia gyvūnėlių mirties priežastis žiemą ir yra miegas ant šaltos žemės,o ne ant paklotėlio.

Padėti galima ne tik pamestinukams,bet ir Kauno zoologijos sodo gyventojams.Daugiau informacijos galite rasti čia:  www.avm.lt

Žmogeliai iš Kauno,prisijunkit,juk nesunku.Tai neužims daug jūsų laiko,o išgelbėsite galbūt net ne vieną ir ne dvi gyvybes.

Taip pat renku pinigėlius vaikams.Šone matote esančia nuorodą,kurią galite spustelėti kas valandą ir taip pat prisidėsite prie šios akcijos,kurioje dalyvauju jau antrus metus. ;}

Ir patas nuoširdžiausias mano Kalėdinis “darbas” - per atostogas pabūti su seneliais.Pradžiuginti juos ir dar kartą parodyti,kad myliu.

      Rodyk draugams

      → Nėra komentarųKategorijos: Be temos · Kalėdiniai
      Temos: , , , , , ,

      Ilgai nebus,jei nėra laimės.

      parašė: elegantishkai · 2010-11-11 · Nėra komentarų

      Ech,seniai jau čia berašiau.O tiek daug visko nutiko.

      Kaip tik šiandien,bevartydama vieną iš banaliųjų žurnalų radau mintį,kuri puikiai atitinka mano dabartinę situaciją: “Jei nėra laimės,nieko ilgo ir nebus”.

      Ir šį kart taip gera viską palikti ir pradėti iš naujo.Pastaruoju metu jaučiausi tarsi užspausta į kampą ir sunkiai bekvėpavau oru,kuriuo norėčiau kvėpuoti.

      Nutrūko mano meilės gijos.Ir net negaliu pasakyti kaip tiksliai jaučiuosi.Ir pyktis,ir liūdesys ir nostalgija ir gaila,tačiau jokio jausmo,kuris spaustų širdį,kuris kankintų,kad pasirinkau ne tą kelią ir suklydau.Apskritai visas šis blogas ar bent jau dauguma jo buvo ir skirtas tai meilei,kurios jau nebėra.

      Net negaliu pasakyti,kada nustojau mylėti.Tiesiog nustojau.

      Dabar ir vėl esu arti savo svajonių,rūpintis kitais man patinka,tačiau,kai turi mažiau yra daug lengviau vieną dieną susikrauti lagaminus ir viską palikti.

      Ir nei vieno iš jūsų aš nepamiršiu.Visiems rašysiu laiškus,atsakysiu kaip man sekasi,susitiksiu su visais jei bus galimybė tą padaryti.Tokia jau aš.Kaip ir sako garsusis Pitagoro kvadrato testas : mano misija padėti kitiems.Ir aš visiškai su tuo sutinku.Nes man malonu tai daryti,o ir savęs kitur nelabai įsivaizduočiau.

      Galbūt kada nors mes dar susitiksime.Skirtingose stalo pusėse.Kai aš “gaudysiu” nusikaltėlius,galėsiu nešiotis pistoletą ir turėsiu cūciką,tokį protingą kaip Reksas.Aš tikiu tuo.Visada tikėjau.

      Ir tai vienintelis dalykas,kodėl aš dar čia.Aš niekados nenustojau tikėti ir aš visada turėjau dėl ko gyventi.

      Atsiprašau visų už kada nors padarytas skriaudas,suluošintus gyvenimus ir dar visokį velnią,kurį padaryti galiu tik aš.

      Iki pasimatymo.

      Su meile,G.

      Rodyk draugams

      → Nėra komentarųKategorijos: Real facts of my life
      Temos: , , , ,

      Su gimtadieniu,geriausias pasaulyje seneli!

      parašė: elegantishkai · 2010-10-20 · Nėra komentarų

      Mielas seneli,

      Pirmiausia noriu palinkėti labai daug sveikatos,kad mažiau skaudėtų kelius ir visuomet gerai jaustumeisi.

      O visa kitą tu turi,ir šeimą,ir jaukius namus ir tave džiuginačius dalykus.

      Tikiu,kad esi laimingas.

      Labai tave myliu.

      Nes tu vienas iš to nedaugelio žmonių,kurie dar moka parodyti,kad mane myli.

      Iš tavęs visada jaučiu rūpestį.

      Šiandien visą dieną apie tave galvoju ir tikiuosi,kad tau viskas gerai.

      Ir aš tikrai nežinau ką be tavęs daryčiau.

      Tikrai,tikrai.

      Nes kai tu šalia,aš saugi.Turiu kam pasiguosti ir kur pasislėpti.

      Aš ir vėl graudinuosi,nes man gera,kad turiu tave.

      Laimingo gimtadienio.

      Myliu,Gintarė.


      Rodyk draugams

      → Nėra komentarųKategorijos: šeima
      Temos: , , ,

      Jausti gyvenimą.

      parašė: elegantishkai · 2010-10-11 · Nėra komentarų

      Viskas prasideda nuo to,kai tu pirmą kartą atmerki savo akis šiame pasaulyje.

      Tavo pirmas žingsnis.

      Pirmas žodis.

      Pirmoji meilė.

      Pirmas bučinys.

      Pirmoji pergalė.

      Pirmas rimtas “kritimas” žemyn.

      Pirmoji akimirka,kai vėl pakyli ir žinai,kad gyvensi.

      Ir kiekvieną akimirką,kiekvieną minutę mes galime jausti.

      Jausti gyvenimą.

      Šypsotis.

      Ir žinoti,kad pasaulyje nėra nei vienos jėgos,kuri galėtų palaužti tavo nenugalimą sielą.

      Rodyk draugams

      → Nėra komentarųKategorijos: Pamastymai apie
      Temos: ,

      I love my life.

      parašė: elegantishkai · 2010-10-05 · Nėra komentarų

      Liko tik keletas valandų iki mano naujosios gyvenimo aistros,priklausomybės ir vieno iš pačių nerealiausių dalykų mano gyvenime.Kas tai išduosiu vėliau ir esu tikra,kad parašysiu atskirą įrašą šia tema.Kol laukiu tos akimirkos,pamaniau,kad jau seniai lankaiusi savo bloge ir nusprendžiau parašyti keletą minčių.

      Šiandien labai daug mąsčiau apie nuosmukius ir pakilimus.Apie gyvenimo vertę ir kas tą gyvenimą daro tokiu vertingu.Kalbant tik apie save galėčiau drąsiai įvardinti šeimą ir meilę kaip didžiausias mano gyvenimo vertybes,nes nereikia jokių milijonų pinigų,namų,mašinų ar kitokių materialinių gėrybių, kai šalia tavęs yra TOKIE TURTAI,kad imi ir garsiai pasakai: Kaip man gera,kad jus turiu.Tačiau ne visi tai įvertina.

      Nuo pat gimimo mano lūpų kampučiai pakrypę aukštyn.Tai rodo, kad esu optimistė iš prigimties.Ir iš tiesų šypsausi beveik visose gyvenimo situacijose,karatsi ironiškai,o kartais iš tiesų nuoširdžiai.. Nors ilgą laiką buvau gyvas “depresonas” ir kamavausi dėl visko,o gal iš tikrųjų buvo dėl ko,bet dabar galiu drąsiai pasakyti:  Aš myliu savo gyvenimą.

      Rodyk draugams

      → Nėra komentarųKategorijos: Pamastymai apie
      Temos: , , , , ,

      Gyvenimas - tarsi važiavimas autobusu.

      parašė: elegantishkai · 2010-09-26 · 2 komentarai

      O ši mintis man toptelėjo vėlyvą kažkurio rugsėjo trečiadienio popietę,kai po 7 sunkių pamokų riedėjau namo. Įlipi į autobusą ir matai žmones tvirtai sėdinčius ant pagrindo,nejučiomis imu ieškoti vietos ir sau.Jei randu šiandien man lucky day, jei ne - pajuntu skausmą pečių srityje,vis dėl to 5 storos knygos.. Į ką nors įsikimbi ir važiuoji toliau,kartais autobusui stabdant susvyruoji ir tu,kartais krenti nuo menkiausio krustelėjimo, o kartais.. Tu stovi,o visi kiti krenta.. Ramiau pasidaro,kai pamatau “namų” stotelę,tuomet žinau,kad mano pečius nustos slėgti sunkus rankinės svoris,galėsiu atsipalaiduoti ir basa vaikštinėti po balkoną..

      Taip ir tikrame gyvenime,lengviau atsipučiame kai turime tvirtą pagrinda po kojomis arba… arba ;) ,sunerimstame,kai “pagrindų” tarsi nebelieka,ar kažkas kitas spėjo juos užimti,krentame ir kylame.Arba stovime ir palengva kylame,kai kiti tuo tarpu,rieda žemyn..

      Pabaigai,vieno tingaus,vaikiško sekmadienio veikla:

      Rodyk draugams

      → 2 komentaraiKategorijos: Pamastymai apie
      Temos: , ,

      Kvaili palinkėjimai,atvirlaiškių “neteisybės” ir mano katutis.

      parašė: elegantishkai · 2010-08-21 · 2 komentarai

      Nekenčiu kai žmonės man linki: “Gero savaitgalio”.Vasaromis - tai beveik tokia pat eilinė diena kaip ir visos,o jei dar ir nelabai turi ką veikt,iš vis labai nuobodi diena.”Darbymečiu”- tai tiesiog diena prieš sekmadienį,kurio aš labai nemėgstu.Apskritai man patinka visos savaitės dienos,išskyrus savaitgalį.Šis bruožas kam nors gali pasirodyti kaip pirmasis mano debilizmo požymis.Bet aš jų nemėgstu ir viskas,ir taškas.

      Šiandien ir vakar,užrašiau 5 atvirlaiškius,kuriuos išsiųsiu į kitas šalis.Kadangi adresai,į kurią šalį turėsi siųsti atvirlaiškį parenkami atsitiktinai,net 3 mano ištraukti adresai priklausė vokiečiams ( gink Dieve,nieko prieš juos neturiu,man net gi jų kalba miela,kurią aš vis dar mokausi,bet man norėjosi skirtingų šalių.. ) kitas atvirlaiškis keliaus į Rusiją ( vis tiek ne labai įdomu o_O).Na,ir mano egzotika - Kinija. ; >

      Apskritai,ten vyrauja vokiečiai,suomiai ir Amerika,todėl mažai šansų gauti tokį “kasnį” kaip Kinija ar kažkas panašaus.

      Na ir pabaigai,mano Simas,saldžiai pučiantis į ūsą.

      Rodyk draugams

      → 2 komentaraiKategorijos: Pamastymai apie
      Temos: , , , , , ,

      Some moments of my holiday.

      parašė: elegantishkai · 2010-08-09 · 3 komentarai

      Vasara jau keliauja pas rudenį.Net nepastebėjau,kaip greitai ir kaip lengvai ji praėjo.Nors ir rudenį aš myliu.Būtent ruduo,man vėl padės prisiminti gražius,gražius prisiminimus..

      O dabar,dovanoju keletą nuotraukų iš savo “vasarinių” atostogų.

      Rodyk draugams

      → 3 komentaraiKategorijos: Pamastymai apie
      Temos: , ,

      Do you really want to know that? Tomorrow it will be better,I promise you.

      parašė: elegantishkai · 2010-08-07 · 5 komentarai

      Kartasi norėčiau būti “Briusas visagalis”,tam,kad galėčiau sėdėti ant sofos,o mane kiaurai merktų lietus.Pabučiavau šuniuką tris kartus.Nes ilgai nematysiu.Ir apsiverkiau,kai rodžiau mažus šūdelius iš kartono.Simas buvo kaip niekada geras ir pasiilgęs.Irgi apsiverkiau,nes graudu,kad tavęs pasiilgsta,net tokie maži žvėreliai.Man visada,nepakeliamai sunku išvažiuoti iš tų namų.Ir baisu net pagalvoti,kad bus,kai vieną dieną jų nebeliks?

      Mane aplankė jau antra augintinio mirtis.Tai kraupu.Net negaliu žiūrėti į jos buvusį būstą.Ten tuščia,ten nėra nieko.Šiandien visą dieną žliumbiu ir pagaliau,po tiekos dienų ir išgyventų emocijų man lengviau.Dabar norėčiau tik vieno.Kad kas nors stipriai mane priglaustų..

      Rodyk draugams

      → 5 komentaraiKategorijos: skauda
      Temos: